Liber Porta Lucis
sub figura X
KNYGA
Šviesos Vartų
Numeris X
A.·.A.·.
Publikacija klasės A
- Aš regiu mažytę tamsią sferą, besisukančią begalinės erdvės bedugnėje. Tarp daugybės milžiniškų ji yra smulkiausia, tarp daugybės ryškių ji atrodo tamsia.
- Aš, kuris patyriau savyje visą milžinišką bei smulkiausią, visą ryškų ir tamsų, sumažinau savo neišreiškiamos didybės švytėjimą, išleidęs V.V.V.V.V. savo šviesos spindulį, kaip pasiuntinį į šią mažą bei tamsią sferą.
- Po to V.V.V.V.V. priėmęs žodį tarė:
- Žemės, vyrai ir moterys, aš atėjau pas jus iš Laikų anapus Laiko, iš Erdvės, anapus jūsų regėjimo lauko; ir aš atnešiau jums šiuos žodžius.
- Tačiau jie neišgirdo jo, nes nebuvo pasiruošę priimti žinią.
- Vienok kai kurie žmonės išgirdo ir suprato, ir per juos šis Žinojimas taps žinomu.
- Todėl mažiausiasis tarp jų, tarnas visų jų ir parašė šią knygą.
- Jis užrašė tiems, kurie jau pasiruošę. Todėl žinoma bus jeigu kas nors pasiruošęs; jeigu jis bus apdovanotas kokiomis nors dovanomis, jeigu jis bus pažymėtas gimimu savo, arba turtais, arba protu, arba kitokiu išreikštu ženklu. Ir tarnai meistro, pasinaudoję įžvalga jo, gebės spręst apie tai.
- Žinojimas ne visiems žmonėms, pašaukti tiktai keletas, bet iš to keleto dauguma — išrinktieji.
- Tai yra prigimtys Darymo.
- Pradžioje, yra daug gyvybės stovių šioje žemėje. Visuose juose pasėta kokia nors kančios sėkla. Kas gali išvengti ligos, senatvės, mirties?
- Mes atėjome kad išgelbėti savo pasekėjus nuo šių dalykų. Nes yra gyvenimas kupinas žinojimo bei ypatingos palaimos, kurios niekas iš išvardintųjų nepalies.
- Šiam gyvenimui mes pakviesti jau čia ir dabar. Adeptai ir tarnautojai V.V.V.V.V. pasiekė tai.
- Neįmanoma apsakyti jums puikumą to, prie ko jie yra prileisti. Pamažu iš lėto, kai jūsų akys atgims jėgoje, mes atversim jums neišreiškiamą Adeptų Kelio šlovę ir jo neįvardijamą tikslą.
- Lygiai kaip žmogus kylantis į statų kalną iš savo akiračio pameta visus savo draugus esančius slėnyje, toks turi atrodyt ir adeptas. Apie ji pasakys: jis skrajoja debesyse. Tačiau jis apsidžiaugs saulės šviesoje virš jų ir ateis į amžinus sniegynus.
- Arba kaip apie mokslininką išmokusį kurią nors senovės kalbą, jo draugai sakys: «Žiūrėkit! Jis puikuojasi, perskaitęs šią knygą. Bet juk tai niekai — jos turinys — nesąmoningas». Vienok jis mėgausis Odiseja, kai tuo tarpu jie skaito tuščius bei šlykščius veikalus.
- Mes atvesim jus prie Absoliučios Tiesos, Absoliučios Šviesos, Absoliučios Palaimos.
- Daugelis adeptų, amžių bėgyje mėgino įvykdyt tai; tačiau jų žodžiai buvo iškraipyti jų pasekėjais, ir vėl, ir vėl nusileisdavo Skraistė ant Šventų Švenčiausios.
- Jums, kurie vis dar klaidžiojate Profanų Kieme, mes pakol kas negalim atverti visko, tačiau jūs lengvai suvoksit, kad religijos tėra viso labo Absoliučios Tiesos simboliai ir uždangos. Taip pat ir filosofiniai mokymai. Adeptui, žvelgiančiam į šiuos dalykus iš aukštybių, nėra reikalo rinktis tarp Buddos ir Magometo, tarp Ateizmo ir Teizmo.
- Daug kas pasikeičia ir praeina, vienas išlieka. Taip gi, kaip ir medis, anglis bei geležis sudega kartu vienoje didžiojoje liepsnoje, jei tik krosnyje rasis ypatinga kaitra; taip pat ir dvasinės alchemijos distiliaciniame kube, jei tik uolusis sugebės įkurti krosnį ligi reikiamo laipsnio, visos žemės sistemos sutraukiamos Vieno Žinojimo.
- Nežiūrint to, taip kaip ugnis negali įsikurt vien iš geležies, taip pat iš pradžių viena sistema gali tikti vienam ieškančiajam, o kita — kitam.
- Todėl gi mes, nesukaustyti tamsumo grandinėmis, įdėmiai įsižiūrime į širdį ieškančiojo, ir vedam jį keliu labiausiai tinkančiam jo paties prigimčiai į galutinę pabaigą visų dalykų, į aukščiausią realizaciją, į Gyvenimą, esantį Šviesoje, iš tiesų į Gyvenimą esantį Šviesoje.