Liber DCCCXIII vel Ararita
sub figura DLXX
KNYGA
DCCCXIII, arba ARARITA
Numeris DLXX
A.·.A.·.
Publikacija klasės A
א
0. O mano Dieve! Viena tavo Pradžia! Viena tavo Dvasia! Vienas tavo Pasikeitimas!
1. Leisk man pašlovinti tavąjį tobulumą priešais žmones.
2. Šešiakampės Žvaigždės pavidale, spindinčios skersai tuščią dangaus skliautą, leisk man atskleisti tavąjį tobulumą.
3. Tu apsireiškei man kaip susenęs Dievas, amžių nušviestas Dievas, Laiko Dievas nešantis aštrų pjautuvą. (nešinas aštriu pjautuvu)
4. Tu apsireiškei man kaip linksmas bei žydintis Dievas, kupinas Didybės, karalius, tėvas savo jėgų žydėjime. Tu tikrai neši Visatos Skeptrą vainikuota Dvasios Ratu.
5. Tu apsireiškei man su kardu bei ietimi, Dievas Kariūnų akinančiai spindinčiais šarvais tarpe savųjų raitelių.
6. Tu apireiškei man kaip jaunas bei švytintis Dievas, Dievas muzikos bei grožio, nelyg jaunas Dievas pilname jėgų žydėjime, grojantis lyra.
7. Tu apsireiškei man kaip balta Okeano puta, kūnu baltesniu už tą putą, kūnu nuostabios moters, nelyg deivė ribas peržengiančios meilės, susijuosus auksine juosta.
8. Tu apsireiškei man kaip valiūkiškas bei mielas jaunuolis, su savo sparnuotu rutuliu bei gyvatėmis, apsivijusiomis jo stulpą.
9. Tu apsireiškei man kaip medžiotoja su savo šunimis, kaip skaisti tyra deivė, kaip mėnesiena tarp nuvytusių amžinųjų ąžuolų.
10. Tačiau niekuo iš šito aš nebuvau apgautas. Aš viską atmečiau, sušukęs: Šalin! Ir visa tai pranyko iš mano regėjimo.
11. Taip pat aš suliejau kartu Liepsnojančią Žvaigždę ir Šešiakampę Žvaigždę savo sielos žaizdre. Ir žvelk! Nauja žvaigždė 418 yra viršum viso to.
12. Bet ir šį kartą aš neapsigavau; todėl jog karūnoje yra dvylika spindulių.
13. Ir šie dvylika spindulių yra viena.
ר
0. Ir tada aš išvydau visą tai iškreipta ir pikta; bet šito nebuvo, kaip ir Tu esi Niekas..
1. Aš išvydau dvi sujungtas galvas, kurios pastoviai kovoja viena prieš kitą, ir todėl visos jų mintys yra painiava. Juose aš išvydau Tave.
2. Aš išvydau temdančius išmintį, nelyg juodas beždžiones, jie tauškė šlykščias nesąmones. Aš išvydau Tave juose.
3. Aš išvydau pragaištingas Pragaro motinas, kurios ryja savo vaikus-O jūs kurie esat be supratimo! Aš išvydau Tave juose.
4. Aš išvydau negailestingas ir niekingas būtybes, lyg harpijas, jie draskė į gabalus gaišena (puvančius kūnus). Aš išvydau Tave juose.
5. Aš išvydau degančiuosius, milžinus nelyg ugnikalniai, jie išspjaudavo juodus ugnies bei dūmų vėmalus. Aš išvydau Tave juose.
6. Aš išvydau menkystas, niekšus, savanaudžius; jie buvo panašus į žmones, o Viešpatie jie buvo lygiai kaip žmonės. Aš išvydau Tave juose.
7. Aš išvydau mirties varnus, kurie skarojo viršum trūnijančios žemės ir kimiais klyksmais apkurtindami. Aš išvydau Tave juose.
8. Aš išvydau melagingas dvasias, nelyg varles, šokinėjančias virš žemės, virš vandens, ir virš trapų metalą, sugrauždamos visus dalykus, ir išlieka niekas. Aš išvydau Tave juose.
9. Aš išvydau nešvankybę, jaučiažmogius, sukaustytus pūvančioje bedugnėje kurie gremžė vienas kitam liežuviais iki skausmo. Aš išvydau Tave juose.
10. Aš išvydau Moterį. O mano Dieve, aš stebėjau šį atvaizdą, kuris už malonios formos slėpė juodą beždžionę, kuri į pragarą mėtė mažas žmonių kopijas. Aš mačiau ją nuo galvos iki bambos moterimi, o nuo bambos iki jos pėdų vyru. Aš išvydau Tave joje.
11. Mano buvo slaptažodis Uždarų Rūmų 418 ir pavadžiai-mano Karinio Vežimo Sfinksų, juodo ir balto. Bet aš neapsigavau dėl šitų visų dalykų.
12. Aš išplėčiau savo savybes į Dvylika Karūnos Spindulių.
13. Ir šie dvylika spindulių yra viena.
א
0. Pasakyk, kad Jis, Dievas-vienas Dievas-Amžinai Vienas; neturi Jis nei lygių, nei Sūnaus, nei bendro. Niekas negali išstovėti priešais Jį.
1. 41 diena paeiliui, 511 kartus kas naktį aš rėkiau, nukreipęs save į Viešpatį, tai jog Jis Vienas.
2. Ir aš šlovinau Jo išmintį, dėka kurios Jis sukūrė pasaulius.
3. taip, aš šlovinau Jį už jo Protą, dėka kurios visata tapo šviesa.
4. Aš dėkojau Jį už jo įvairialypes malones; aš nusilenkiau jo didybei bei puikumui.
5. Aš virpėjau priešais Jo galybę.
6. Aš mėgavausi Harmonija bei Grožiu Jo Esybės.
7. Aš persekiojau Jo priešus vardan Jo Pergalės; taip, aš nustumdavau juos nuo skardžio; aš vijausi juos iki pat bedugnės dugno; taip, ir mano Viešpaties šlovėje yra mano dalyvavimas.
8. Jo Švytėjimas nužengdavo ant manęs; aš lenkiausi Jo dydingam Švytėjimui.
9. Aš ilsėjausi, nusilenkęs priešais jo Tvurtybę, kurios negalėjo sujudinti net sudrebinimas visos Jo visatos,, net visų daiktų ištirpimas.
10. Taip, iš tiesų, aš Viešpats, viceregentas Jo Karalystės, aš Adonay, kuris paliepė savo tarnautojui V.V.V.V.V. vadovauti bei valdyti Jo vietoje.
11. Ir aš ištariu žodį dvigubos valdžios Balsu Valdovo, ir šis žodis 418.
12. Ir vėl niekuo neapsigavau aš, nesgi Aš išplėčiau savo savybes į Dvylika Karūnos Spindulių.
13. Ir šie dvylika spindulių yra viena.
ר
0. Lyg vaikas, Adonay numylėtinis, pats V.V.V.V.V., šlovindamas Adonay, išaukštinęs savo balsą ištarė:
1. Šlovė bei Padėka Dievui! Jis-vienintėlis Dievas, ir Dievas ištiesų aukštas. Jis visur su mumis, ir nėra kitos jėgos, kaip tik Jame, išaukštintame bei dydžiame.
2. Ir tuomet V.V.V.V.V. prarado protą ir slankinėjo nuogume savajame.
3. Ir viskas pranyko, nesgi jis pažino visus daiktus, pažino jog jie-tėra tik skarmalai viršum Dieviškojo Tobulumo.
4. Ir tuomet jis pasigailėjo viso šito, todėl kad jie-viso labo tik iškraipyti atspindžiai.
5. Ir tuomet jis sunaikino juos, idant jie nepaimtų valdžios prieš tiesą.
6. Ir tuomet jis suvedė i harmoniją viename paveiksle, gražiame akims.
7. Ir po to, kuomet jis pavergė juos, netgi melagingoje sferoje išorinio švytėjimo prasidėjo tikrojo šventumo žavėsis.
8. taip, jog viskas švytėjo.
9. Ir sudėliojus viską po jų vietas.
10. Jis paskelbė tobulumą, nuotaką, Dievo džiaugsmą Jo kūrinijoje.
11. Ir atlikdamas šį darbą jis visada tikrino jį Žvaigžde 418.
12. Ir jis nesuklydo; nesgi savo meno pagalba jis pavertė viską į Dvylika karūnos Spindulių.
13. Ir šie dvylika spindulių yra viena.
י
0. Vietoje kryžiaus yra nedalomas taškas, kuris neturi nei pusių, nei dalių, nei dydžių. Iš tikro, tai jis neturi ir padėties, nes jis yra anapus erdvės. Jis neegzistuoja ir laike, nes jis yra anapus laiko. Neturi jis nei priežasties, nei pasekmės, kadangi jo Visata yra beribė visais atžvilgiais, ir mums neduoda tai suprasti.
1. Ir tuomet Laisvasis Adeptas užrašė ο’ύ μή, ir Šventyklos Meistrų juokas jo nesutrikdė.
2. Nepasimetė jis ir išgirdęs pašiepiantį pragaro šunų amsėjimą.
3. Nes išstovėjo, ir melas jo buvo tiesa jo vietoje.
4. Šunyčiai nepataisė jo, nes gali tik amsėti.
5. Ir Meistrai nepataisė jo, nesgi pasakė: eik ir žiūrėk.
6. Ir aš ėjau, ir regėjau, taip, aš, Perdurabo, Išorinės Kolegijos Filosofas.
7. Taip, būtent aš, žmogus regėjau šį stebuklą.
8. Ir aš negalėjau gauti jį.
9. Kadangi tai kas sukūrė mane, yra neregima ir nepažinu savo pačioje esmėje.
10. Vien tik tuos kas žino TAI, galima pažinti.
11. Kadangi jie turi genijų galingojo kalavijo 418.
12. Ir juos neapgaus niekas iš šito; nesgi savo savybių pagalba jie paverčia viską į Dvylika Karūnos Spindulių.
13. Ir šie dvylika spindulių yra viena.
ת
0. Vis gyliau ir gyliau i daiktų liūną! Vis toliau ir toliau į begalinį Prarajos Išsiplėtimą.
1. Didžioji deivė, kuri pasilenkus virš Visatos, yra mano valdovė, o aš esu sparnuotas rutulys prie josios širdies.
2. Aš nuolat mažėju, o jinai pastoviai plečiasi.
3. Rezultate tai yra visetas.
4. Mūsų meilė pagimdė Tėvą ir Sutvėrėją visų dalykų.
5. Jis sukūrė elementus: eterį, orą, vandenį, žemę ir ugnį.
6. Jis sukūrė žvaigždes keliaujančiais savais keliais.
7. Jis arė žemę septyneriomis savo Arklo žvaigždėmis, idant Septyni galėtu judėti, ir visgi nuolat būtu nukreipti į nekintanti Vieną.
8. Jis sukūrė Aštuonias Juostas, kuriomis apjuosė rutulius.
9. Jis sukūrė Trejybę Triadų visame, įspraudęs ugnį į ugnį, ir sutvarkęs visus daiktus Egipto Karalių Piramidėse.
10. Jis įtvirtino savo valdymą Savo karalystėje.
11. Ir visgi Tėvas šiuo būdu, taip pat pakluso Galybei Žvaigždės 418.
12. Savo subtilumo pagalba Jis išplėtė viską iki dvylikos Karūnos spindulių.
13. Ir šie dvylika spindulių yra viena.
א
0. Vėliau Liūto galybe aš pasiekiau šią šventą ir beformę ugnį, קדש, kuris įsižiebia ir liepsnoja Visatos gylumoje.
1. Nuo prisilietimo Ugninio Kadosh žemė persilydę į gėrimą, tyrą nelyg vanduo.
2. Nuo prisilietimo Ugninio Kadosh vanduo išgaravo į skaidrų orą.
3. Nuo prisilietimo Ugninio Kadosh oras suliepsnojo ir tapo Ugnimi.
4. Nuo prisilietimo Ugninio Kadosh, O, Viešpatie, Ugnis išsisklaidė Erdvėje.
5. Nuo prisilietimo Ugninio Kadosh, O, Viešpatie, Erdvė ištirpo Proto Bedugnėje.
6. Nuo prisilietimo Ugninio Kadosh Tėvo Protas išsilakstė mūsų Valdovo Sol švytėjime.
7. Nuo prisilietimo Ugninio Kadosh Švytėjimas mūsų Viešpaties susisiurbė į Nieką mūsų Valdovės Kūno Pieną Žvaigždžių.
8. Ugninis Kadosh užgeso tik tada, kuomet Įeinantis atsitraukė atgal už slenksčio,
9. Ir Tylėjimo Viešpatis buvo užsodintas ant Lotoso žiedo.
10. PO to įvyko visa tai, kas turėjo įvykt.
11. Ir Viskas, ir Vienas, ir Niekas buvo nužudyti, kuomet žudė Karį 418.
12. Subtilumo nužudyme, išplėtusio viską į Dvylika Karūnos Spindulių.
13. Ir taip sugražinęs viską Vieną, ir anapus Vieno, link Kvailio regėjimą, savo kvailume dainuojantį žodį «ARARITA», ir toliau anapus Žodžio ir Kvailio, taip jau anapus Žodžio ir Kvailio.