Liber A’ASH vel Capriconi Pneumatici
sub figura CCCLXX
KNYGA
A’ASH, arba Dvasinio Ožiaragio
Numeris CCCLXX
A.·.A.·.
Publikacija klasės A
1. O, Dieviškas Gumbuotasis Ąžuole! Žaibas tavosiose šakose lizduojasi! Plazdena virš tavęs Sakalas Beakis.
2. Prakeiktas tu ir pajuodęs! Vienišiausias dykvietėje tarp krūmų.
3. Iškilk! Rausvi debesys sklando viršum tavęs! Audra prasidėjo.
4. Ten žiojėja dangaus liepsnojanti žaizda.
5. Iškilk!
6. Mėtė tave Audra ratu, gniaužtuose spaudė, eonas ir eonas po eono. Bet tu neatidavei gyvenimo syvų savų, tu ne puolei.
7. Ir tik pačioje pabaigoje tu atiduosi syvus gyvenimo savo, kuomet dydis Dievas F.I.A.T. užims savo sostą Buvimo-Su-Mumis dieną.
8. Nesgi du dalykai įvykdyti, ir trečiasis yra prasidėjęs. Izidė su Ozyriu atsidavė kraujomaišai bei paleistuvystei. Veržias iššokti iš motinos įsčių Horas tris kart ginkluotas. Dvynys jo Horpakratas, slypi jame. SET’as šventasis pažadas jo, kurį jis apreikš didžiąja M.A.A.T. dieną, kurią dera suprasti kaip Meistrą Šventovės A.·.A.·., vardas kurio yra Tiesa.
9. Nūnai magijos jėga jame turi būt pažinta.
10. Jis-nelyg ąžuolas sutvirtinantis pats save ir išsilaikys prieš audrą. Jis užgrūdintas šėlsmo audros, sužalotas kovose ir tikras savimi nelyg jūrų kapitonas.
11. Ir įsitempęs nelyg skalikas ant pavadžio.
12. Išdidumas jame ir dydis subtilumas. Taip ir džiugesys!
13. Tegul Magas užkeikdamas daro sekančiai.
14. Lai jis atsisėdęs užkeikinėja, lai susikaupia visas vienam galingam proveržiui, lai prisikels po to, pritvinkęs jėgos, įsitempęs; lai nurovęs nuo galvos gobtuvą jis įsistebeilys savo bazilisko žvilgsniu į demono sigilę. O po to-pradės švytuoti jėga savąja pirmyn ir atgal, nelyg satyras, tyloje, iki išsiverš Žodis iš gerklės jojo.
15. Paskui-te nekrenta jis, išsekęs jėgomis, nors ir yra jis tūkstantį kartų žmogus, bet perpildo jį begalinė malonė Tėviškai Motiniškos Visatos, kadangi jis yra Indas.
16. Nemeluok pats sau. Lengva yra atskirti gyvąją jėgą nuo negyvosios medžiagos. Ne sunkiau, nei gyvą gyvatę, nuo negyvos.
17. O dėl priesaikų, tai būki užsispyręs ir nebūki užsispyręs; Suprask, jog Joni nuolaidumas lygus Lingamo pailgėjimui. Tu esi ir tas ir anas; ir priesakas tavo-tik vėjo šnarėjimas ant kalno Meru nuokalnėje.
18. Šlovink mane, tą kas yra Akis bei Dantis, Dvasinis Ožiaragis, Kūrinijos Viešpatis. Aš-Akis esu Trikampyje, Sidabrinė Žvaigždė, kuriai jus lenkiatės.
19. Aš-Baphomet, Žodis Aštuongubas, subalansuotas su Trimis.
20. Nėra tokio veiksmo, nei aistros tokios, kuri gi nebūtu himnu mano garbei.
21. Visi šventi dalykai ir simboliai turi būt mano Komunija.
22. Štai gyvieji tvariniai, man pašvęstieji: ožys, ir antis, ir asilas, ir gazelė, vyras, moteris bei vaikas.
23. Visi lavonai taip pat man pašvęsti; jų negalima liest kitaip, tik kaip susijungt su manim. Visos nuošalios vietovės man pašvęstos yra: kur vienas žmogus susirinks vardan vardo manojo, ten aš įšoksiu į vidų jo.
24. Aš-siaubingas dievas, bet kas viršesnis už mane, tas dar bjauresnis manęs yra.
25. Tačiau suteikiu aš daugiau, nei Bakchas su Apolonu; mano dovanos puikesnės už arklį su alyvuogę.
26. Šlovinantys mane, turi šlovinti daugeliu apeigų.
27. Aš-slaptas iš slaptųjų; kuomet Nukaršusį Švenčiausiąjį guja nuogą per aikštę, aš kaip ir pirmiau pasislėpęs esu ir stoviu nuošaly.
28. Ką myliu, tą pliekiu daugybe rykštėmis.
29. Visa man yra pašvęsta; be manęs nėra nieko švento.
30. Nesgi kur nėra manęs, ten nėra ir šventumo.
31. Nesibaimink kuomet mane įsviedžia i audros šėlsmą, nesgi vėjas išnešioja manas giles į tolius ir išties aš vėlei prisikelsiu su vaikais manais aplink save, ir atkursime Amžinybėje savąjį mišką.
32. Amžinybė, štai audra mane slepianti.
33. Aš esu Būtis, toji Būtis esanti kuri tik savos Būties jėga, kuri pranoksta pačia Būčių Būtį ir jos šaknys nueina gyliau už Medį vardu Niekas, Šalyje Niekur.
34. Ir taip, nūnai tu žinai kuomet Aš Tavyje, kuomet mano gaubtuvas išskleistas virš tavo galvos, kuomet mano jėga galingesnė už Indo upę, pertverta užtvanka, ir neišvengiama lyg Milžiniškas Ledkalnis.
35. Kadangi koks tu esi savam nuogume priešais paleistuvę turguje, sužavėtas jos klastos bei viliojančios šypsenos, tokiu ir dabar-visiškai, bet ne dalinai-stoji priešais savo Mylimojo simbolį, būtu tai tik Pišača, Jantra ar Deva.
36. Ir visur sukeli tu Begalinę Palaimą ir sekančią grandį Begalinės Grandinės.
37. Nuo Amžinybės iki Amžinybės tęsiasi ši grandinė, ir kiekviena grandis josios yra trikampis (trikampis-argi ne mano simbolis?), ir kiekviena grandis josios-apskritimas (ne Mylimojo ar simbolis-apskritimas?). Šia prasme, bet kokia raida yra grubi savi-apgaulė, kadangi visi apskritimai yra vienodi, ir visi trikampiai yra vienodi.
38. Bet vystymasis yra vystymasis, ir vystymasis yra nepertraukiama ekstazė, sulipdanti šviesos srautus, rasos bangas, liepsnas plaukų Didžiosios Deivės, rožės, vainiku apsivijusios josios kaklą. Amen!
39. O todėl iškelk save, kaip aš išsikėliau. Idant pasiekti (realizuoti), tvirtai laikykis, kaip aš esu užbaigimo meistras. Pasiekęs tikslą-būtu jis toli kaip žvaigždės susitelkusios Nuit centre,-tai užmušk save lygiai taip, kaip aš užbaigdamas žūstu: mirtyje, kuri esti gyvenimas, ramybėje-karų motinoje, tamsoje, laikančioje savo delne šviesą, nelyg paleistuvė, iš savo nosies šnervių ištraukianti brangakmenį.
40. Ir todėl pradžia yra palaima, ir pabaiga-palaima, ir per vidurį irgi palaima, taip kaip Indas-tai vanduo iš ledinių urvų ir vanduo tekantis tarp aukštųjų bei mažųjų kalvų, per keteras kalnynų, per lygumas ir vanduo jo žiotys, kur jis įteka į galingąją jūrą, o taip! Galingąją jūrą.